Pirmosios pergalės laukiantis E. Beržininkaitis: „Matau, kad dalykai gėrėja, tereikia kantrybės ir darbo“

Lietuvos krepšinio lygos (LKL), kurią remia „Betsson“, sezonas įsibėgėja. Kol kas vienintele, be pergalių esančia komanda, liko Kėdainių „Nevėžis-Paskolų klubas“.

Evaldui Beržininkaičiui vasarą teko pasitikti daug naujų iššūkių – pirmas vyr. trenerio postas, pirma komplektacija, pirmos komandos braižo paieškos ir pirmos problemos, kurias reikia spręsti.

„Faktas, kad viena pergalytė būtų šviežio oro gurkšnis, duotų patikėjimo savimi ir būtų atspirties taškas“, – LKL.lt sakė „Nevėžio-Paskolų klubo“ treneris.

Jis pripažįsta, kad darbai reikalauja bemiegių naktų, bet matomas progresas nuteikia, kad galima tikėtis ir ateisiančio rezultato.

„Sunku kažkokiu matu pamatuoti, dar nė vienas nežaidžia savo lygiu, bet tai normalu šioje sezono stadijoje. Mažai komandų, kurios dabar jau funkcionuoja kaip komanda“, – sako E.Beržininkaitis.

LKL.lt – pokalbis su juo apie sezono startą, naujus išbandymus, kovą su Kauno „Žalgiriu“ ir būsimą mačą su Panevėžio „Lietkabeliu“.

Jį nuo 19 valandos šeštadienį stebėkite BTV ir „Telia Play“.

– Paulius Malašauskas interviu metu minėjo, kad esminis skirtumas, kurį be atsakomybių pajautė jis, yra tas, kad tapus vyr. treneriu padaugėjo laisvo laiko. Kas pasikeitė jums?

– Dėl to laiko, nesakyčiau, kad jo yra daugiau, nes vis tiek stebi daug vaizdo medžiagos, tačiau nereikia daryti to juodo darbo. Nereikia rašyti raportų, braižyti derinių, karpyti, tiesiog žiūri, dėliojiesi, ką norėsi atakuoti. Paprasčiau viskas, nereikia sukti galvos ir panikuoti, kad tik spėtumei padaryti darbą gerai. Bet kaip vyr. treneris vis tiek ruošiesi, negali eiti į rungtynes pasižiūrėjęs vieną vaizdo medžiagą, žiūri 2–3, laiko užima.

– Dėl išaugusių atsakomybių bemiegių naktų padaugėjo?

– Kai pralaimi, tada prabundi naktimis. Buvo taip ir šią savaitę. Su kolega viską aptarėme, vėlai nuėjau miegoti ir budinėjau. Tokia ta trenerio dalia, nelabai ką gali padaryti.

– Kuri darbo dalis kol kas buvo sunkesnė pačiam: ar vasaros komplektacijos darbai, ar dabartinės užduotys jau sezono metu ir pats vadovavimas?

– Jei atvirai, man buvo žiauriai sunku vasarą. Nebuvau su tuo susidūręs. Kai tik buvo paskelbta, kad tampu vyr. treneriu, per visus kanalus man pradėjo eiti agentų žinutės su žaidėjų sąrašais. Būdavo, gauni per dieną po 50 žaidėjų ir pažiūrėk visus (Juokiasi). Pirmiausiai pažiūri statistiką, duomenis, kur žaidė ir jei kažkas įdomesnio, eini žiūrėti video. Tas buvo tikrai sunku, nes informacijos buvo daug, sukomės savo resursais su asistentais ir Linu Vaigausku. Dabar reikia tiesiog žaidėjus pritaikyti prie savo sistemos, sistemą – prie jų, taisyti klaidas, kurių šiandien tikrai daug. Bet darbas man patinka, norisi progreso, kuris matytųsi aikštelėje.

– Turėjote nemažą asistento patirtį, bet dirbote komandose, kurios įprastai turėjo nekuklų biudžetą. Dabar gavote ne tokį turtingą klubą į savo rankas. Ar daug savo idėjų teko padėti į šoną vien dėl natūraliai esančių resursų ir limitų?

– Natūralu, einant laikui pamatai, kad gal kažkur kažkokio kitokio tipo žaidėjo reikėjo prie tavo stiliaus, bet gyveni ir mokaisi. Negaliu skųstis, viskas gerai, dirbame su žaidėjais, kuriuos turime, mano darbas – pritaikyti savo filosofiją prie jų stipriųjų pusių. Kas dėl taktikos, iš pradžių pateikiau labai daug informacijos, įsivedėme daug derinių, bet po to supratau, kad informacijos gal per daug, žaidėjams sunku suvirškinti, viską supaprastinau, nes geriau atlikti viską kokybiškai nei bet kaip malti 15 derinių. Tai girdėjau ir ne iš vieno kolegos. Žinote pasakymą, kad genialumas slypi paprastume – taip ir yra. Kas dėl puolimo, nebėra taip, kaip sezono pradžioje, kai strigome. Dabar žaidžiame paprastai ir tuos metimus susikuriame, bet bėda, kad taikikliai nusimušę.

– Ar yra dalykų, kuriuos supratote tik tapęs vyr. treneriu, nors prieš tai ir matėte viską iš šono?

– Kitos atsakomybės, kitas pasiruošimas treniruotėms. Kai esi asistentas, rungtynių metu reaguoji ir siūlai „tai gal tą ar kitą darome“. Atsimenu, Adomaitis man sakydavo, kad geriausia asistentui pasiūlyti vieną tikslų dalyką nei idėjų pliūpsnį. Dabar pamačiau, kad tikrai geriau iš asistentų išgirsti kažką konkretaus, o ne daug informacijos. Kaip ir žaidėjams nereikia jos daug užkrauti, taip ir asistentams treneriui. Nes galvoje viskas ima maltis.

– Kaip komandą veikia tai, kad dar nesate iškovoję nė vienos pergalės?

– Faktas, kad veikia. Nenurašau vien ant to, bet pažiūrėkite į „Gargždus“: kaip jie pradėjo sezoną, solidžiai žaidė prieš „Žalgirį“, tada sekė viena, kita pergalė, gera emocija – tai kaip pavyzdys, jog esant laimėjimams yra lengviau. Pergalės pakylėja, pralaimėjimai – smukdo. Pralaimėjimas nelygus pralaimėjimams: viena, kai pralaimi pora taškų, kita, kai per kėlinį sukrapštai kelis taškus, o varžovas įmeta 30. Faktas, kad viena pergalytė būtų šviežio oro gurkšnis, duotų patikėjimo savimi ir būtų atspirties taškas.

– Ar tos nesėkmės nesukelia jums pačiam abejonių savo idėjomis? Kas turbūt irgi yra natūralu.

– Gal tai ir gali ateiti. Buvo minčių, kad gal viena ar kita reikia daryti kitaip, bet džiugu, kad turiu daug patyrusių draugų, kurie tai praėjo ir sako: pats blogiausias dalykas – savimi abejoti ir mėtytis. Reikia eiti užtikrintai, tikėti procesu, išsireikalauti ir tobulinti. Aš tikiu. Vaizdo medžiaga nemeluoja, matau, kad dalykai gėrėja, tereikia kantrybės ir darbo.

– Iš patirties tų vyr. trenerių, su kuriais esate dirbęs, kas pralaimėjimų atkarpose yra geriausias kelias, norint išsaugoti žaidėjų tikėjimą strategu?

– Grįžtame prie video, nes iš jo matosi – jei žaidėjai atlieka, ko prašo treneris, yra rezultatas, jei daro ne tą – gaunasi šnipštas. Žaidėjai tai mato ir supranta. Kad ir dabar žiūrėjome medžiagą iš mačo su „Gargždais“. Puolime tikrai viskas buvo neblogai, bet gynyboje prasileidome daug taškų. Aiškiai matėme, dėl ko: neveikė 1x1 gynyba, pikenrolo gynyba ir rotacijos prieš mūsų sistemą. Jei pralaimėsime su mano taisyklėmis, būsiu atsakingas tik aš, bet jei nepadarome to, ko nori treneris, reikia dirbti dar ir man stengtis išsireikalauti.

– „Nevėžio-Paskolų klubo“ štabas – jaunas ir neturintis daug patirties. Ar kartais jaučiasi tos patirties stoka?

– Yra asistentai, kurie daro gerą darbą. Aistis pats buvo žaidėjas, mato daug ką kaip žaidėjas, turi ryšį su jais. Liucijus daro skautingą, dirba individualiai, neša energiją. Abiem esu labai patenkintas. Aišku, turėti patyrusį žmogų kaip „Lions“ turi Krapiką, yra superinis dalykas, kartais užtenka kelių žodžių, kurie nuramins, bet mes neturėjome ką tokį paimti ir asistentais tikrai nesiskundžiu.

– Dėl kurio „Nevėžio-Paskolų klubo“ pralaimėjimo kol kas širdį skauda labiausiai?

– Sunku pasakyti, visi jie buvo skaudūs. Vieni skaudūs, nes beviltiški, kaip Klaipėdoje, buvo skaudu. Skaudu ir su „Juventus“, kai neblogai laikėmės ir paleidome, kaip ir su „Hipocredit“. Kiekviena nesėkmė savotiškai skaudi. Neskaudi tik „Žalgiriui“, nes kokia sudėtimi jie bežaistų, tai yra „Žalgiris“. Jokių nuoskaudų nėra. Visada galvojau, kad gynyba bus mano stiprioji pusė, esu matęs daug trenerių, bet nuo jos labiausiai kenčiame.

– Kaip tai galima pagerinti?

– Būdas vienintelis – dirbti, žiūrėti vaizdo medžiagą. Tokia metodika ir yra. Atsirenki skaudžiausius momentus, rodai ir dirbi. Nėra kito kelio.

– Ar rungtynės su „Žalgiriu“ parodė, kad kauniečiai žengė į aikštę atsipalaidavę, ar vis tik jūs nesate tokie beginkliai, kaip galėjo atrodyti iki tol?

– Faktas, kad ir mes buvome geresni, nes turėjome geras kelias treniruotes. Iš to dažnai jauti, ar bus geros rungtynės. Aišku, pirmos namų rungtynės, daug sirgalių, atmosfera buvo gera. Puikiai suprantu „Žalgirį“, suprantu, kaip treneriai užkuria komandą po Eurolygos rungtynių, kad LKL yra svarbu. Bet žaidėjai yra žmonės, išsitaško Eurolygoje. Jei buvo pralaimėjimas, gal koncentracija bus didesnė, bet jei pergalė, būna sunku nusiteikti. Galvoju, kad truputį ant to pagavome „Žalgirį“, nes jie nugalėjo „Barcelona“ ir neturėjo pilnos rotacijos.

– Kiek toli nuo potencialo parodymo yra jūsų auklėtiniai?

– Sunku kažkokiu matu pamatuoti, dar nė vienas nežaidžia savo lygiu, bet tai normalu šioje sezono stadijoje. Mažai komandų, kurios dabar jau funkcionuoja kaip komanda. Aišku, tie patys „Gargždai“ žaidžia įspūdingu lygiu, bet tai matome iš šono, manau, treneris Malašauskas irgi randa dalykų, kuriuos reiktų taisyti. Mums dar dirbti, dirbti ir dirbti.

– Kai kurios komandos jau imasi ankstyvų atsisveikinimų, pavyzdžiui, „Juventus“. Ar tokių minčių Kėdainiuose kilę nebuvo?

– Normalu, klubai mato, kas neveikia, vis tiek žaidėjus pasirašai ir kai kurie gali neatitikti lūkesčių ar neįsibėgėti dėl traumų. Aš iš savo pusės galvoju, kad nesmagu paleisti žaidėją, norisi kurti ryšius, dirbti visą sezoną ir žiūrėti po sezono. Vienu žaidėju pasipildėme, turime laisvų vietų, tad nebūtinai reikia kažką mesti – trūko gero metiko ir jį pasirašėme. Pažiūrėsime, ar jis atitiks lūkesčius. O jei krepšininkas nesužaidžia, aš pirmiausiai žiūriu ne į jį, ką jis blogai daro, o į save – ko gal nepadarau aš.

– Iš spaudos konferencijų ir interviu atrodo, kad stipriai plakate save už rezultatus. Gal net kiek per daug?

– Ne iš vieno žmogaus esu tai girdėjęs (Juokiasi). Bet man atrodo, kad aš pasirinkau žaidėjus – aš atsakingas. Negi eisi ir dabar viešai sakysi, tas ar kitas nepadaro to ir ano. Kaip jaustis žaidėjams, kuriuos linčiuotų konferencijose? Galbūt ir jiems dingtų noras kovoti už tokį trenerį. Aš jaučiu atsakomybę, žiūriu į save. Jei komanda gerai nežaidžia, reiškia, kažko neišsireikalavau, gal pastačiau į sudėtingą poziciją, ne veltui sakoma, laimi – žaidėjai, pralaimi – treneriai.

– Teko girdėti šmaikščių jūsų palyginimų su Vaidu Pauliukėnu ir legendine jo spaudos konferencija.

– Ne, aš žaidėjų taip nevadinsiu (Juokiasi). Girdėjau šmaikščius kolegų pasakymus. Man buvo gėda, kaip mes žaidėme, bet tai buvo kita emocija nei Vaido.

– Dabar laukia „Lietkabelio“ iššūkis – komandos, kuri kol kas stabilumu tikrai nepasižymi. Kokį įspūdį palieka šie varžovai?

– „Lietkabelis“ banguoja, gali pralaimėti silpnesnėms ekipoms, bet nugalėti perpildytą žvaigždžių kaip PAOK. Pavojinga komanda, daug kas aptarinėja, kad gal sudėtis yra tragedija, bet tai ankstyva sezono stadija, jokia tai ne tragedija, ką tada sakyti PAOK? Man tai pavojinga komanda, ypač – mums, nes kol kas judame be pergalių. Laukia rimtas varžovas. Yra kalbų, kad jiems sunku Kėdainiuose, bet iki šiol čia buvo kitas treneris ir kiti žaidėjai.