„Nevėžio“ treneris: apie sudėtingą rinktinių langą, norą įšokti į atkrintamąsias bei galimą ekipos papildymą

Kėdainių „Nevėžis“ su nerimu laukia rytojaus rungtynių su Panevėžio „Lietkabeliu“. Dariaus Dimavičiaus kariauna oficialaus mačo nežaidė jau tris savaites, o rinktinių pertrauka, pasak trenerio, stipriai išmušė ekipą iš vėžių.

Nikita Balašovas ir Martinas Janukovičius paskutiniame atrankos į pasaulio čempionatą lange atstovavo Rusijos ir Kroatijos rinktinėms, Igną Labutį iš rikiuotės išėmė čiurnos trauma, tad „Nevėžis“ treniruočių procese vertėsi su 7 arba 8 žaidėjais.

„Rinktinių langas gerokai mus išmušė iš ritmo, tačiau ne mus vienus, turbūt ir kitos komandos panašiai mąsto. Nevyko pilnavertis treniruočių procesas, bet ką darysi, džiaugiamės, kad tas tarpas praėjo“, – tinklalapiui LKL.LT sakė „Nevėžio“ treneris Darius Dimavičius.

50 metų amžiaus specialistas stabilizavo padėtį Kėdainių ekipoje. Gruodžio viduryje D. Dimavičius iš asistento tapo vyriausiuoju treneriu, kuomet pasitraukti nusprendė Ramūnas Cvirka.

Iki tol „Nevėžis“ strigo – vos 2 pergalės per 13 mačų. Nors kėdainiečių rezultatai stipriai nepasikeitė, prie D. Dimavičiaus ekipa laimėjo 2 rungtynes iš 8, tačiau žaidimo kreivė kyla į viršų.

Per šią atkarpą „Nevėžis“ metė rimtus iššūkius abiems grandams – Kaune 79:82 nusileido „Žalgiriui“, o namuose 74:75 turėjo pripažinti Vilniaus „Ryto“ krepšininkų pranašumą.

„Man ne vienas žmogus sakė, kad gražiai žaidžiame ir neblogai atrodome, – sakė D. Dimavičius. – Bet už tai taškų niekas neduoda. Geriau būčiau sutikęs laimėti negražiai, nei pralaimėti žaidžiant gražiai.“

D. Dimavičius vyriausiojo trenerio duoną kremta po kelerių metų pertraukos, tačiau greitai spėjo įsivažiuoti į kiek primirštą rolę. Nors „Nevėžį“ nuo atkrintamąsias varžybas garantuosiančios 8-osios vietos skiria 3 pergalės, tačiau specialistas pasiruošęs per likusias 15 reguliaraus sezono rungtynių atlikti lemiamą sprintą.

Tinklalapiui LKL.LT – Kėdainių ekipos vairininko mintys apie rinktinių pertrauką, „Nevėžio“ žaidimą ir taisytinus dalykus jame, korekcijas sudėtyje, trenerio vaidmenį bei galimą komandos papildymą.

– Kaip „Nevėžis“ praleido rinktinių pertrauką?
– Po rungtynių su Vilniaus „Rytu“ turėjome 4 laisvas dienas. Tuomet du žaidėjai išvyko į Kroatijos ir Rusijos rinktines. Treniravomės ne produktyviai, septyniese arba aštuoniese, o buvo momentų, kai vos 5-iese, nes tuo metu vyko studentų lygos finalai.

Rinktinių langas gerokai mus išmušė iš ritmo, turbūt ne tik mus, manau, kad kitos komandos mąsto panašiai. Nevyko pilnavertis procesas, bet ką darysi, džiaugiamės, kad tas tarpas praėjo.

Sužaidėme keletą draugiškų rungtynių, kažkiek padirbėjome ir laukiame sezono tęsinio.

– Sužaidėte dvejas draugiškas rungtynes su Alytaus „Dzūkija“, kokius uždavinius sprendėte?
– Visų pirma – palaikyti formą. Trys savaitės be rungtynių išmuša žaidėjus iš žaidybinio ritmo. Antra, tai norime pasiruošti artėjančiam „Betsafe–LKL“ susitikimui.

– Ar ekipa pasiruošusi dvikovai su Panevėžio „Lietkabeliu“, kuri vyks jau ketvirtadienį?
– Pasiruošimas nebuvo pilnavertis. Dviejų rinktinėms atstovavusių žaidėjų nebuvo kurį laiką, jie žaidė kitose komandose, rungtyniavo pagal kitus derinius bei žaidybines schemas. Turėsime tik kelias bendras treniruotes, tad per jas bandysime priminti kuo mes gyvename ir kvėpuojame.

FIBA langai gerokai išmuša iš vėžių klubinį krepšinį – pasiruošimą, treniruočių procesą, daro įtaką net žaidėjų sveikatai. Krepšininkus išleidžiame su didele rizika, nežinome, kokius gausime atgal, o pinigus mokame mes.

Žaidėjai pinigų rinktinėse negauna, bet už savo šalį žaisti privalo. Žinoma, kiekvienas žiūri iš savo varpinės. Ačiū Dievui, kad šįkart apsiėjome be traumų.

– Ar esate patenkintas tuo, kokį žaidimą prieš rinktinių langą demonstravo „Nevėžis“?
– Man ne vienas žmogus sakė, kad gražiai žaidžiame ir neblogai atrodome. Bet už tai taškų niekas neduoda. Geriau būčiau sutikęs laimėti negražiai, nei pralaimėti žaidžiant gražiai.

Lentelėje mes esame priešpaskutiniai, randamės pavojaus zonoje tarp to, ką norime įgyvendinti, ir tarp to, kad neliktume paskutiniai.

Žaidimas žiūrovams gražus, esu patenkintas, kad yra pagerėjimas žaidime ir komandos mikroklimate, bet pergalių mums trūksta. Norėtųsi kažką ir laimėti.

– Ko pritrūko, kad nuverstumėte grandus?
– Sunku pasakyti. Krito į akis momentai dvikovos pabaigoje, kuriuos galėjome išnaudoti geriau. Bendrai paėmus, tai susidėjo įvairūs niaunsai: viena kita klaidelė, pramestas vienas kitas metimas, klaidas gynyboje. Mums pritrūko didesnio stabilumo.

– Kokias korekcijas darėte žaidime, kai gruodį tapote vyriausiuoju treneriu?
– Korekcijos minimalios, nes žaidėjai nesikeitė, komplektacija liko ta pati. Trenerio R. Cvirkos schemos ir sistemos buvo sukurtos turimiems žaidėjams, kad juos būtų galima maksimaliai išnaudoti pagal jų turimas savybes.

Mano uždavinys buvo kažkiek minimaliai pakeisti žaidimą pagal savo viziją, aš tą padariau. Pagrindas liko tas pats, bandome eigoje koreguoti.

Žiūrime, kas gaunasi, o kas ne. Kas nesigauna, tą išimame ir įdedame naujus dalykus. Tai normalus darbinis procesas.

– Kiek lengviau dirbti, kai jau oficialiai esate paskirtas vyriausiuoju treneriu iki sezono pabaigos? Ar tai kažką keičia?
– Niekada nesi tikras. Keičia tik tiek, kad turi popierių, kad esi vyriausiasis treneris. Bet ta trenerio kėdė visada yra karšta ir drebanti. Negali būti garantuotas dėl kažko, dirbi ir tiek.

– Ar nebuvo sudėtinga apsiprasti trenerio rolėje po ketverių metų pertraukos?
– Laikas bėga greitai ir diktuoja savo sąlygas. Nebuvo laiko prie kažko pratintis, atsirankioti. Labai greitai grįžo viskas, kas buvo mintyse. Pradžioje buvo sunkoka, bet įsivažiavau. Dabar viskas yra gerai.

– Kur „Nevėžio“ žaidimas turėtų labiausiai gerinti savo žaidimą?
– Visur yra neišarti dirvonai, imant visų pozicijų žaidėjus – tiek gynėjus, tiek krašto puolėjus ir centrus. Manau, kad reikėtų didesnio kai kurių žaidėjų individualaus indėlio į bendrą komandos kasą. Kalbant apie komandinį žaidimą – norisi gerinti pataikymą.

Rungtynes, kuriose pataikome neblogai, mes rungtyniaujame apylygiai arba laimime. Tas dvikovas, kuriose iškrentame iš konteksto pagal pataikymą ir koncentraciją, pralaimime dideliais skirtumais.

Norisi didesnio komandinio stabilumo, bet esame jauna ekipa. Daug jaunų žaidėjų, neseniai perkopusių 20 metų amžių. Stabilumo gal dar nėra ko tikėtis, jiems viskas dar prieš akis.

– Ar klubas taikosi į atkrintamąsias, ar labiau siekia išsaugoti 9-ąją poziciją?
– Ir tas, ir tas. Žinoma, tikslai aukščiausi, tad žiūrime, kaip papulti į atkrintamąsias. Turbūt apie tai galvoja visos komandos.

Iki reguliaraus sezono pabaigos dar turime 15 rungtynių, tad viskas yra atvira. Kalbėti apie tai, kokią vietą norime užimti, nėra prasmės. Mes einame ir stengiamės laimėti kiekvienas rungtynes, o vėliau dėliosimės galus sezono pabaigoje.

– Kiek skaudi „Nevėžiui“ buvo Chauncey Collinso netektis?
– Sunku pasakyti, nes jo vietoje atsirado kitas žaidėjas, kuris yra visiškai kitokio stiliaus, daugiau komandinis.

Ch. Collinsas buvo stiprus individualiai – jei jam pakrisdavo, tai komanda laimėdavo, jei neidavo žaidimas – pralaimėdavo. Jis buvo visų aukštinamas, nes vienu metu patapo rezultatyviausiu „Betsafe–LKL“ krepšininku. Tačiau komandiniai rezultatai manęs netenkino.

Jis savo darbą darydavo individualiai, o komanda būdavo ten, kur būdavo.

Atėjęs naujas žmogus, Zaidas Hearstas, yra daugiau komandinis žaidėjas. Jis gali ir apsiginti, ir įmesti. Negalima jų lyginti, galbūt į sezono galą su Ch. Collinsu situacija būtų gerėjusi.

– Panašu, kad Adonte Parkeris greitai pritapo Kėdainiuose, ką komandai duoda šis įžaidėjas?
– Jis yra pirmas numeris, kaip ir Martinas Janukovičius. Mes praktiškai puse sezono neturėjome įžaidėjo, vertėmės su Ch. Collinsu, kuris, mano nuomone, yra antras numeris – atkauojantis gynėjas. Mes truputį vargome su juo.

Ką komandai duoda įžaidėjas? Praktiškai viską. Visą mąstymą, komandos valdymą, trenerio minčių perteikimą aikštelėje.

– Ar dabartine sudėtimi esate patenkintas, ar dar dairotės žaidėjų rinkoje?
– Visada vyksta visokios korekcijos, mes nesame garantuoti, kad žaidėjai bus sveiki, nepatirs traumų. Ieškome, dairomės, atsižvelgiame į savo galimybes ir rinkos diktuojamas sąlygas. Manau, kad mums trūksta žaidėjo antroje pozicijoje, ten ir esame susikoncentravę.