D. Adomaitis: apie iššūkius Klaipėdoje, D. Gailiaus pavyzdinę lyderystę ir pokalbius su E. Kairiu

Kiek daugiau nei prieš du mėnesius Dainius Adomaitis vėl apsivilko trenerio kostiumą ir iš podkastų eterio grįžo į sau įprastas vėžes.

Patyręs strategas atvyko gelbėti buvusios savo komandos – Klaipėdos „Neptūno“ – iš nelengvos situacijos. Tuo metu klaipėdiečiai su 3 pergalėmis ir 7 pralaimėjimais „Betsafe-LKL“ buvo aštunti, tuo tarpu dabar klubas su 9 pergalėmis ir 11 nesėkmių yra septintas ir kabinasi į dar aukštesnes pozicijas.

Arti „Neptūno“ yra trys klubai – „Šiauliai-7bet“, Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ir Jonavos „CBet“ (10/9), tad trečiasis ratas „Betsafe-LKL“ čempionate nusimato labai intriguojantis.

„Bet aš kartoju žaidėjams: taip, lentelė svarbu, tačiau svarbiausios yra kitos rungtynės, reikia galvoti apie tai. Ne apie tai, kur būsime po reguliaraus sezono, o kaip turime susikaupti kitoms rungtynėms. Tikrai nesame komanda, kuri gali galvoti apie tai, kas bus po 2 mėnesių“, – pripažino D.Adomaitis.

Strategas LKL.lt svetainei pasakojo apie sugrįžimo iššūkius, „Neptūno“ progresą, augantį jaunimą ir Deivido Gailiaus pavyzdinę lyderystę.

– Prabėgo pora mėnesių, kaip esate grįžęs į Klaipėdos klubą. Koks šis laikotarpis buvo jums? – LKL.lt paklausė trenerio.

– Pats procesas – labai išskirtinis ir nenusakomas, ypač dėl to, kas susiję su koronavirusu. Tame ir buvo didžiausias iššūkis. Treniruočių procesą susidėlioti gali, bet vienas gydytojo skambutis daug ką pakeičia. Turėjome bėdų, bet dabar, atrodo, iš to išlipome. Aišku, liekamieji reiškiniai lieka dar kurį laiką. Vieni perserga lengviau, kiti – sunkiau, bet praėjus 1–3 savaitėms kai kurie tai jaučia. Dabar fizinė forma yra geresnė, o rinktinių „langą“ stengėmės išnaudoti fiziniam pasirengimui ir darbui salėje.

– Komanda prieš jums atvykstant išgyveno pralaimėjimus, situacija turnyro lentelėje nebuvo geriausia – problemų buvo ir kitų. Vis tik koronavirusą išskirtumėte kaip didžiausią iššūkį?

– Manau, taip. Atrodo, stengiesi daryti viską logiškai, teko bendrauti su daug trenerių, kurie patys tai praėjo, šnekėjomės, ką ir kaip daryti, kaip žaidėjams padėti. Svarbiausia toje situacijoje – ne rungtynės, ne treniruotės, o žaidėjų sveikata. Kaip įeiti į gerą formą ir tai padaryti atsargiai. Vis tiek krūvius turi išdėlioti protingai, nes kai kuriems sekėsi tikrai sunkokai.

– Ko gero Edgaras Želionis buvo žmogus, kuriam bene sunkiausiai sekėsi grįžti po ligos. Kaip jaučiasi jis ir kiti krepšininkai?

– Dabar jau gerai. Pastarosiose rungtynėse Edgaras jau buvo geros formos. Svarbiausia, kad atvejų nebūtų daugiau. Traumų – taip pat.

– Anksčiau buvote minėjęs, kad labai ilgitės treniravimo proceso. Kiek mėgavotės juo pirmųjų treniruočių metu, sugrįžus į „Neptūną?

– Jei kalbėčiau apie darbo etiką, turiu labai gerą komandą. Žaidėjai yra profesionalai, atsiduodantys 100 proc. kiekvienoje treniruotėje. Buvo smagu. Nereikėjo kovoti dėl kažkokių dalykų, viskas vyko lengvai. Kai yra tokie žaidėjai, treneriui yra lengviau. Turiu veteranų, kurie daug treniruočių turėję, daug matę, yra ir jaunimo, su kuriuo reikia kantrybės. Tas visas kokteilis padeda: jaunimo maksimalizmas stumia veteranus dirbti, o veteranai padeda savo patirtimi.

– Kalbant apie veteranus, tarp jų yra gausu jums gerai pažįstamų veidų: Gailius, Janavičius, Mažeika ir pan. Kiek procesą palengvina tai, kad dalis krepšininkų jums yra puikiai žinomi?

– Stipriai. Kiekvienas treneris turi savo metodus, savo idėjas, kurias nori įgyvendinti treniruotėse ir rungtynėse. Aišku, kad yra lengviau, kai yra žaidėjai, su kuriais esi jau susidūręs.

– Ar iš tų žmonių, kurie nebuvo taip gerai pažįstami, yra tokių, kurie jus pozityviai stebina?

– Visų pastangos tikrai tenkina. Aišku, visada nori, kad visi žaistų geriau, būtų agresyvesni gynyboje, nedarytų klaidų, metimų procentas būtų geresnis. Didelis akcentas yra į jaunimą, iš jo mums labai reikia pagalbos. Aišku, yra rinktinių „langas“, jaunimas sužaidžia rungtynių ir NKL, gauna daugiau žaidybinės praktikos. Kai kurie tikrai būna nustebina iš gerosios pusės. Reikia suprasti, kad pas jaunimą visada yra svyravimas: vienas kartas gerai, kitas – blogiau. Pastovumo jiems dar reikia įgauti.

– Jūsų auklėtinis Deividas Gailius buvo netikėtai iškviestas į rinktinę paskutinę minutę ir iškart tapo ten vienu iš vedlių. Smagu tai matyti?

– Žinoma. Deivis yra toks žaidėjas, kuris gali duoti naudos. Pas mus jis irgi vienas lyderių. Jam situaciją palengvina tai, kad jie su Kaziu Maksvyčiu gerai vienas kitą pažįsta. Kitas dalykas, kad Gailius jau buvo praeitame „lange“, jo įsiliejimui užteko ir vienos treniruotės. Malonu, taip ir turi būti. Tokiose situacijose niekada negali žinoti, kas gali atsitikti su tuo pačiu koronavirusu ar traumomis. Yra sąrašas kandidatų ir visi turi būti pasiruošę. Tai labai geras pavyzdys, Deividas parodė visiems, kaip turi būti traktuojamas trenerio skambutis ir pakvietimas į rinktinę, kad ir paskutinę dieną.

– Prieš pasirašant sutartį su „Neptūnu“ iš arti stebėjote „Betsafe-LKL“ komandas, jų žaidimą, gerai matėte situaciją. Ar buvote prikaupęs daug idėjų, ką norėjosi pakeisti šioje komandoje?

– Buvo tų minčių ir dar dabar yra. Tik negali ateiti ir visko griauti, kai tai nėra pasiruošimas sezonui. Stengiamės viską daryti labai apsvarstydami, ką darome, ką įsivedame, viską po truputį, kad žaidėjams nebūtų per daug informacijos. Vienu metu atrodė, kad jos yra per daug ir žaidėjai daugiau galvoja nei žaidžia. Reikia tai išlaviruoti. Faktas, kad tų idėjų yra, jų visada ir bus, nuolat diskutuojame su trenerių kolektyvu, kaip prieš kurį priešininką galėtume sužaisti truputį kitaip. Stengiamės adaptuotis.

– Iš to, ką pavyko pakoreguoti „Neptūne“, kiek patenkintas rezultatu esate dabar?

– Manau, niekada nebūsi patenkintas (Juokiasi). Visada norisi daugiau, norisi geresnės kokybės, atrodo, kad kažką galima padaryti geriau. Reikia prisitaikyti, žiūrėti, kas tuo metu yra svarbiausia komandai.

– Eilinį kartą karjeroje susidūrėte su nelengva situacija, į kurią ėjote. „Neptūną“ reikėjo traukti iš turnyro lentelės galo, tuo tarpu dabar komanda yra septinta ir kvėpuoja į nugaras Jonavos „CBet“, Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ir „Šiauliams-7bet“. Kaip manote, kiek aukštai šokti „Neptūnas“ gali per paskutinį reguliaraus sezono ratą?

– Matome lentelę ir suprantame, kad 4–9 vietas užimančioms komandoms trečias ratas viską ir lems. Tai supranta visos šios komandos. Aišku, pabaigimas kuo aukščiau pastatytų į geresnę situaciją atkrintamosiose. Bet aš kartoju žaidėjams: taip, lentelė svarbu, tačiau svarbiausios yra kitos rungtynės, reikia galvoti apie tai. Ne apie tai, kur būsime po reguliaraus sezono, o kaip turime susikaupti kitoms rungtynėms. Tikrai nesame komanda, kuri gali galvoti apie tai, kas bus po 2 mėnesių.

– Neseniai atsisveikinote su Isaacu Bontonu, ko trūko jam, kad įsitvirtintų „Neptūne“?

– Yra jauno žaidėjo problemos. Pirmi metai Europoje yra sudėtingi, bet manau, tokio pastovumo, ėjimo į priekį trūko. Jis geras vaikas, klausė, gerai treniravosi, jokių problemų nebuvo, tačiau trūko visiškai maksimalaus atsidavimo tam, ką jis darė. Jis yra užsienietis ir toje pozicijoje už jo buvo jauni žaidėjai, kurie praėję visą Klaipėdos krepšinio sistemą, pradedant krepšinio mokykla, tęsiant NKL. Nusprendėme, kad žaidybinį ir treniruočių laiką mums geriau investuoti į jaunimą, kuris yra „Neptūno“ ateitis, o ne užsienietį, kurio sutartis baigsis po poros mėnesių ir jis išvyks. Netenkino, kokią įtaką jis darė komandai, būdamas 1–2 pozicijų žaidėju. Gal banali frazė, bet manau, kad užsienietis turi būti ženkliai geresnis už vietinį žaidėją. O kai turime jaunų, kuriems turime duoti šansą, taip ir nusprendėme.

– Pasipildėte Odesos klubą palikusiu latviu Tomu Leimaniu, kada jis prisijungs prie „Neptūno“?

– Jis prisijungs trečiadienį. Jis yra geras komandinis žaidėjas, galintis valdyti ekipą ir galintis pats pelnyti taškus. Kitas dalykas, jis yra geras metikas, ko mums trūko. Trečias dalykas, jis artimo mums mentaliteto. Tomas patyręs žaidėjas, tad jo adaptacija, tikimės, bus greita. Visi su juo anksčiau dirbę treneriai atsiliepė gerai apie jo sugebėjimus. Tikimės, kad jis bus nemažą įtaką mūsų žaidimui darantis žaidėjas.

– Ar buvote arti to, kad Evaldą Kairį nugvelbtumėte iš Vilniaus „Ryto“ akiračio pirmieji?

– Vyko pokalbiai, tik, aišku, gerai supratome, jog tai – rizika. Žinojome, kad Evaldas buvo patyręs vieną rimčiausių traumų krepšinyje, bet atsistatymą praėjo labai gerai. Mediciniškai jis yra sveikas. Bet norėjosi tikrumo. Čia jo sprendimas. Tik mačiau spaudoje, kad mes konkuruojame su „Rytu“ ir vilniečiai moka mažiau pinigų – tai netiesa, nes negalime finansiškai konkuruoti su „Rytu“.