M. Gecevičius – apie 20-ąjį sezoną, N. Vasilevą ir Eurolygos titulo šventimui nepasiruošusį „Olympiakos“

Penktadienio popietę „Betsafe-LKL“ „Instagram“ paskyroje gyvos transliacijos metu LKL reporteris Aistis Michailovskis bendravo su Mažeikių „M Basket-Delamode“ gynėju Martynu Gecevičiumi.

 

 

 

 

View this post on Instagram

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A post shared by Betsafe LKL (@betsafelkl)

Pokalbis, kurį sirgaliams pristato draudimo bendrovė „Compensa“, prasidėjo nuo to, kaip M. Gecevičiui sekasi jubiliejinio, 20-ojo, sezono pradžioje.

„Prieš kelis metus buvau apsisprendęs žaisti iki 35-erių, bet kai pasirašiau dvejų metų sutartį su Utena, pasiskaičiavau, kad jau būsiu 19 sezonų sužaidęs ir 35-eri bus suėję. Nusprendžiau, kad būtų visai nieko sužaisti 20-ąjį sezoną. Klubo paieškos vasarą užtruko, prisijungiau tik įsibėgėjus sezonui. Dabar viskas gerai, po truputį įsivažiuoju, komanda irgi. Džiaugiuosi, kad tą 20-ąjį sezoną turiu, kur žaisti, esu laimingas kol galiu tą daryti“, – teigė gynėjas.

Neseniai Mažeikių ekipa išgyveno pokyčius vyr. trenerio poste, kuriame Marių Kiltinavičių pakeitė Lietuvoje jau anksčiau darbavęsis Nikola Vasilevas. Per šį trumpą laiką krepšininkas dar nespėjo susidaryti įspūdžio apie naująjį komandos vairininką.

„Dvejas rungtynes žaidėme, abejas laimėjome. Važiuojame ant to ir bandome kažką dėlioti, minimaliai keisti, bet laiko nėra. Tai bus ilgesnis procesas. Kitą savaitę mums baigsis Citadele KMT, žaisime tik kartą per savaitę „Betsafe-LKL“. Didesnes išvadas bus galima vėliau pasidaryti. Dabar, kai pasikeitė treneris, kažkiek yra emocijų, atsirado šansai kažką įrodyti, gauti minučių. Aš tų trenerių matęs pakankamai daug per 20 metų, dirbęs tuose klubuose, kurie nepasižymėdavo kantrybe ir trenerius keisdavo. Su Kiltinavičiumi pabuvau tik apie mėnesį, reikėjo laiko priprasti, tad prie naujo trenerio tuo labiau dar nepripratau“, – sakė M. Gecevičius.

Žaidėjas buvo paprašytas prisiminti Eurolygos titulo šventimą Stambule, kuomet jo atstovauta Pirėjo „Olympiakos“ įspūdingame finale triumfavo prieš favorite laikytą rusų ekipą.

„Niekas nesitikėjo to. Kai laimėjome prieš CSKA, rūbinėje net nebuvo šampano. Nežinau, kiek komandų, kurios laimėjo Eurolygą, neturėjo šampano rūbinėje. Šventėme laistydamiesi vandeniu, paskui viešbutyje tie reikalai buvo sutvarkyti. Sugrįžus į Graikiją, šventimas išvis buvo kosminis. Iš oro uosto, kol išvažiavome, nežinau, kiek valandų praėjo. Grįžome prie arenos, kur žmonių buvo tūkstančiais. Vos įėjome į salę, buvome rūbinėje, kur buvome pavargę ir išsitaškę. Sėdėjome ten virš valandos, kol žmonės išsiskirstė. Įspūdinga patirtis, niekur nesu matęs gyvai tokių minių ir kad žmonės taip džiaugtųsi dėl kitų žmonių, kurie kažką laimėjo“, – prisiminimais iš 2012-ųjų dalinosi dusyk Eurolygos čempionas.

Transliacijos metu klausimus M. Gecevičiui uždavė ir jo buvę komandos draugai – Alexas Hamiltonas ir Pero Antičius. Pokalbio metu buvo paliesta daugybė temų: karjeros etapas Utenoje, tėčio kolekcionuojami krepšinio reliktai, įsimintiniausia pergalė prieš Kauno „Žalgirį“, išblėsusios viltys baigti karjerą Vilniaus „Ryte“, suvienytos jėgos su Artūru Jomantu, buvimą vienu vyriausių lygos žaidėjų, vietą tarp geriausių Lietuvos snaiperių, metimą nugludinusias treniruotes, legendinius graikų gynėjus ir dalyvavimą tinklalaidėse.