G. Orelikas prieš panevėžiečių ir vilniečių mūšį sostinėje: „Laukia tikrai nuostabios rungtynės“

„Betsafe-LKL“ čempionate šį savaitgalį laukia paskutinioji reguliariojo sezono akistata tarp praėjusio sezono finalininkų – Vilniaus „Ryto“ (17-5) ir Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ (15-8) klubų.

Tiesioginė dvikovos iš sostinės transliacija – šeštadienį nuo 17.00 val. per BTV televiziją ir Go3.

Abi komandos tarpusavio susitikimą pasitinka skirtingų nuotaikų – jei panevėžiečiai Europos taurėje įtvirtino savo pozicijas kovoje dėl namų pranašumo pergalingu metimu patiesdami Bursos „Frutti Extra“, tai vilniečiams teko atsisveikinti su Čempionų lyga po to, kai nepavyko reikiamu taškų skirtumu įveikti Manresos BAXI.

Tiesa, abi komandos šiuo metu fiksuoja pergalių serijas – „7bet-Lietkabelis“ po pralaimėjimo Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) pusfinalyje prieš Kauno „Žalgirį“ iškovojo iš viso šešis laimėjimus, o „Rytas“ paskutinįkart suklupo prieš daugiau nei dvi savaites Bonoje – po to sekė keturios pergalės, įskaitant ir įspūdingą triumfą Kaune.

Mūšis „Jeep“ arenoje gali tapti itin svarbus ir turnyrinės lentelės prasme – pirmuosiuose dviejuose „Betsafe-LKL“ ratuose abi ekipos pasidalino po pergalę, todėl trečiojo susitikimo laimėtojui atiteks tarpusavio pranašumas reguliariajame sezone.

Prieš svarbią dvikovą Vilniuje portalas LKL.lt bendravo su vienu „7bet-Lietkabelio“ lyderių Gediminu Oreliku, kuris į Panevėžį sugrįžo tik prieš du mėnesius, tačiau neužtruko įsilieti į puikiai pažįstamas Nenado Čanako schemas.

– Pastaruoju metu galėjote kiek primiršti pralaimėjimo skonį. Kaip jaučiatės šioje sezono stadijoje, kuomet situacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra pakankamai nebloga?

– Gerai jaučiamės, kai yra tiek pergalių, dėl to ir žaidžiame krepšinį – kad būtų kuo daugiau pergalių ir titulų. Tas jausmas, nuotaikos geresnės ir iš trenerių, ir iš žaidėjų pusės. Tikėkimės, kad nesustosime ir toliau eisime su ta gera banga.

– Tikriausiai N. Čanako komandoje euforijos nebūna net per pergalių serijas?

– Jis visada ras dalykų, kur tobulėti. Dėl to jis ir yra vienas geriausių trenerių, tai daug prideda.

– „7bet-Lietkabelio“ bėda šiemet dažnai tampa pranašumo išbarstymas ketvirtuosiuose kėliniuose. Kaip išspręsti tokią problemą?

– Teko su tuo susidurti, daug rungtynių taip atsitiko. Atsipalaiduojame, tikėkimės, kad tokių dalykų į sezono pabaigą mažės. Svarbiausia neprarasti koncentracijos.

– Jums asmeniškai pastarasis laikotarpis irgi sėkmingas. Kiek laimės atnešė sugrįžimas į Panevėžį ir kaip čia jaučiatės?

– Asmeniškai jaučiuosi gerai. Turkijoje nebuvo taip gerai, kaip galvojau, kad bus, ten balaganas. Čia grįžus, aišku, pradžioje buvo sunkiau, nes daugiau komandinio žaidimo. Jį mėgstu ir pats, bet penkis mėnesius atbuvau ten, kur į krepšį meta tas, kas gauna kamuolį, lakstai pirmyn-atgal. Vien rūbinė draugiškesnė, viskas daug lengviau. Sugrįžau, treneris tas pats, jis pasistengė sugrąžinti senų dalykų, buvo dar lengviau.

– Komandos rezultatai panašūs į praėjusių metų. Kokios šių komandų paralelės ir kokie skirtumai?

– Nemėgstu lyginti komandų. Pernai turėjome gerą komandą ir šiemet turime gerą komandą. Treneris labai gerai sudeda tuos žaidėjus, kuriuos turi. Buvo likę du žaidėjai, aš trečias. Vyresni stengiasi, kad visi gerai jaustųsi. Dėl to ir atsiranda tie geri rezultatai.

– Pernai finalo serijoje atrodė, kad jums pritrūko jėgų…

– Pritrūko jėgų, pritrūko ir sveikų žmonių. 5-6 žaidėjai žaidė su vaistais, nebuvo kada gydytis traumų, kai pilna rungtynių. Buvome kaip kareiviai, ėjome, kiek galėjome, bet pritrūko. Manau, kad prisidėjo tai, kad nebuvo daug sveikų žmonių. Aišku, pusfinalyje tris kartus nugalėti „Žalgirį“ kainuoja daug energijos. Mūsų kelias buvo kiek sunkesnis, tad ir jėgų pritrūko.

– Po Europos taurės rungtynių kartu su Pauliumi Murausku bendravote su sirgaliais. Esate panašių pozicijų žaidėjai. Ar tarp jūsų su Pauliumi yra mentoriaus-mokinio ryšys?

– Mes visada stengiamės padėti jaunesniems – aš, Vytenis, Maldūnas. Svarbu, kad jie klausytų ir priimtų tą. Kiekvieno žmogaus pasirinkimas, ar nori priimti tą informaciją, ar nori pagal save žaisti. Tikėkimės, jie tuos patarimus priima. Pauliui viskas duota, dievas viską davė, reikia tik daugiau proto ir viskas bus gerai. Mes tokiame amžiuje dar turėjome daug dirbti.

– „Rytas“ ką tik iškrito iš Čempionų lygos, bet pastaruoju metu žaidime fiksuoja pakilimą. Kokį įspūdį palieka vilniečiai, jei tenka sekti jų žaidimą?

– Pasižiūriu į visas komandas. Jie palieka neblogą įspūdį, paskutiniu metu irgi yra ant bangos, ypač puolime, įmesdavo daug tritaškių. Nuvažiavo į Pasvalį, buvo lengvos rungtynės, Čempionų lygoje sužaidė gerai Turkijoje. Dabar, jei nebus jokio psichologinio lūžio po nepatekimo į ketvirtfinalį, visa koncentracija bus į vietines kovas. Daug kas kalba, kad šios rungtynės irgi yra principinis mūšis, laukia tikrai nuostabios rungtynės.

– Pastarąjį kartą su vilniečiais kovojote dėl Citadele KMT bronzos. Triuškinote varžovus, bet pranašumą išbarstėte ir vos neprisižaidėte. Ko galima pasimokyti iš tų rungtynių?

– Turėjome trečiajame kėlinyje +18, vadinasi, tikrai galime gerai žaisti su jais. Svarbu nusiteikimas, kad nebūtų baimių žaidžiant prieš juos pilnoje mažoje salėje. Svarbiausia duoti kovą ir norą, parodyti, kad norime, kaip darome per paskutines rungtynes – visi kovojame vienas už kitą. Jei žaisime taip, viskas bus gerai.

– Tąkart nepavyko sustabdyti Marcuso Fosterio, kuris pelnė 35 taškus. Aišku, tai ne visada atneša pergalę. Ar geriau leisti siautėti lyderiui, bet apriboti kitus, ar atvirkščiai – svarbu žūtbūt jį sustabdyti?

– Iš kitos pusės, vienas žaidžia, o keturi stovi. Aišku, jis gali prieš bet ką ištraukti rungtynes, bet prieš bet ką ir pralaimėti, jei siaus ir mes per rankas. Jis tikrai aukšto lygio žaidėjas, ypač puolime, bet jei jis vienas įmes 40, o kiti – po 5 taškus, bus sunku kitiems, jis nelabai nori pajungti kitų žaidėjų. Čia bus trenerių sprendimai, kaip ginsimės, kaip jie puls, sunku pasakyti. Viena užduočių bus jo taškų skaičiaus apmažinimas.