Trečią Lietuvos komandą pakeitęs J. Palaciosas: „Smagu matyti, kiek jums vis dar reiškia krepšinis“

2021-2022 m. „Betafe-LKL“ čempionate sirgaliai jau spėjo išvysti ir gerai pažįstamų krepšininkų iš užsienio. Bene ryškiausias į Lietuvą sugrįžęs legionierius šiame sezone nutūpė Jonavoje. Juanas Palaciosas tapo Virginijaus Šeškaus auklėtiniu ir jau spėjo priminti apie geriausius savo laikus.

36 metų 206 cm ūgio vidurio puolėjas – ne tik vienas vyriausių, bet vienas geriausiai atpažįstamų legionierių Lietuvoje.

Prieš aštuonierius metus J. Palaciosas žaidė tuometiniame Vilniaus „Lietuvos Ryte“ ir tapo 2013-2014 m. sezono naudingiausiu žaidėju – MVP. Kiek vėliau centras prisijungė ir prie Klaipėdos „Neptūno“, o dabar, po trejų su puse metų pertraukos, vėl sugrįžo į gerai pažįstamą čempionatą ir apsivilko Jonavos ekipos marškinėlius.

„Betafe-LKL“ čempionate Jonavos debiutas vyksta itin sklandžiai. V. Šeškaus kariauna per šešerias rungtynes iškovojo keturias pergales ir patyrė dvi nesėkmes. Prie stiprios sezono pradžios prisidėjo ir J. Palaciosas, kuris aikštelėje vidutiniškai praleido po beveik 24 minutes. Jonavos centras vidutiniškai pelno 8,5 taško ir atkovojo po 6,5 kamuolio (lygos vidurkis 3, - aut.).

Kalbėdamas apie sugrįžimą į Lietuvą, J. Palaciosas prisiminė tuos įspūdingus metus sostinėje, kurie, kaip sako pats krepšininkas, jį pastūmėjo ir dar į aukštesnį lygį.

„Sirgaliai visada man rašo, klausia, kaip laikausi, kaip sekasi. Tai bendrai buvo tikrai puikūs metai. Tuo metu atvykau į komandą, kuri neturėjo konkrečių didelių tikslų. Bet mes turėjome progą žaisti Eurolygoje, man asmeniškai tai buvo pirma tokia patirtis karjeroje. Tikrai nesitikėjau tapti LKL MVP, apie tai net negalvojau. Bet tai yra puikus pavyzdys, kaip gerai susiklosto sezonas, kai treneriai, žaidėjai ir likę klubo nariai palaiko vieni kitus, dirba bendram gėriui“, – kalbėdamas su LKL.lt sakė J. Palaciosas.

Plačiau apie J. Palacioso prisiminimus Lietuvoje, pasirinkimą tarp Jonavos ir Vilniaus, planus pasibaigus karjerai ir trenerį V. Šeškų – interviu:

– Į Lietuvą grįžote po ilgokos pertraukos. Kiek pasikeitusią šalį radote šįkart?

– Paskutinį kartą čia buvau prieš trejus su puse metu, kai žaidžiau „Neptūno“ komandoje. Prieš aštuonerius metus į Lietuvą atvykau pirmą kartą. Dabar šalis tikrai pasikeitusi – ji stipriai auga, o meilė sportui čia lieka tokia pati. Smagu matyti, kiek jums vis dar reiškia krepšinis. Tai akivaizdu.

– Sirgaliai girdėjo nemažai kalbų, kad renkatės tarp Jonavos ir Vilniaus klubų. Kaip viskas vyko iš tikrųjų?

– Jonavos ekipa buvo susidomėjusi manimi nuo pat pradžių iki pabaigos. Prieš priimant galutinį sprendimą, prie derybų prisijungė ir „Rytas“. Tada tikrai nebuvo lengva, nemeluosiu. Ypač dėl to, kad turiu draugų tiek Vilniuje, tiek čia. Kalbėjausi su abiem treneriais, svarsčiau, kurį variantą pasirinkti. Bet atsižvelgiau į dabartinę savo situaciją, priėmiau šį iššūkį ir džiaugiuosi tuo, kur dabar esu.

– Po etapo Lietuvoje, ilgai rungtyniavote Turkijoje. Kuo panašios šios lygos?

– Abi lygos labai stiprios. Turėdama tiek daug Eurolygoje žaidžiančių komandų, Turkijos lyga tikrai yra stipri. Patirtis ten buvo nepakartojama, manau, man labai padėjo „Rytas“. Būtent žaidimas „Ryte“ leido pasiekti man šį lygį, leido man laimėti antrą gyvenime čempionatą Europoje.

– Jums jau 36 metai. Galbūt jau žinote, ką veiksite pabaigęs profesionalią karjerą?

– Manau, kad mes, sportininkai, ypač krepšininkai, gerai suprantame, kad karjera nėra ilga. Priklauso nuo sveikatos, nuo patirtų traumų, bet tai netrunka ilgai. Bet aš nesu iš tų žmonių, kurie baigia karjerą ir po poros metų nusprendžia vėl žaisti. Ne, aš žaisiu tol, kol gerai jausiuosi. Tuo pačiu, aš turiu verslą gimtinėje, užsiimame statybomis. Taip pat kuriu naują rūbų prekinį ženklą. Turiu ką veikti ir be krepšinio. Jei nutiks taip, kad nebežaisiu, tai viskas tvarkoje. Kol komandai manęs reikės, tol žaisiu.

– Galbūt jausite papildomą motyvaciją šiame sezone žaisdamas prieš „Rytą“?

– Nemanau, kad turėsiu daugiau motyvacijos. Aš esu labai motyvuotas kasdien, kai dirbu. Daugiau gal nepavyks (šypsosi – aut.). Bet aš turiu toje komandoje draugų, tikrai bus smagu juos pamatyti. Nebus taip, kad štai, čia tos rungtynės, kurioms turiu skirti visą motyvaciją. Ne, taip tikrai nebus.

– Kokia jūsų akimis yra dabartinė Jonavos komanda? Ką ji gali nuveikti šiame sezone?

– Manau, kad suteiksiu komandai šiek tiek intensyvumo, noro dirbti iš paskutiniųjų. Kaip komanda, mes tikrai darysime viską, kad pasiektume kuo geresnę formą. Norime atrodyti gerai aikštelėje. Tikrai negaliu sakyti, kad debiutuodami lygoje dabar čia laimėsime viską, taip nebus. Bet mes dirbsime sunkiai tam, kad galėtume iškovoti daug pergalių.

– Koks tas treneris V. Šeškus?

– Žinojau jį iš anksčiau. Treneris tikrai būna labai užsivedęs rungtynių metu. Jis labai pasinėręs į tai, ką daro. Rungtynėse būna karštas, emocingas. Bet treneris tikrai puikiai mumis rūpinasi. Aiškiai žinojau, kad jis manęs labai nori komandoje.

– Galbūt per savo karjerą esate išgirdęs labai įstrigusį patarimą, kurį iki šiol naudojate? Ką patartumėte jauniesiems krepšininkams?

– Kiekvienam žaidėjui patarčiau gyventi šiuo momentu. Negalime sau leisti per ilgai užsigalvoti apie padarytą klaidą. Reikia ją kuo greičiau pamiršti. Pavyzdžiui, prarandi kamuolį ar nepataikai metimo, ir visą likusią dvikovą apie tai galvoji. Nereikia dėl to išgyventi. Krepšinyje reikia turėti kuo trumpesnę atmintį. Kitas epizodas turi pasisekti, kita ataka turi būti tavo. Šį patarimą gavau iš vieno labai gero trenerio, jį ir naudoju. Kita ataka – geriausia ataka.