M. Blaževičius: „Taurės finale norime susitikti su „Žalgiriu“

Oro bučinys Kauno „Žalgirio“ sirgaliams, įtemptų rungtynių maratonas ir didėjantis vaidmuo komandoje. Toks jaunojo Vilniaus „Ryto“ talento Mareko Blaževičiaus gyvenimas pastaruoju metu.

18-metis aukštaūgis, vasarą išsigydęs nugaros traumą, dabar užima vis tvirtesnį vaidmenį pagrindinės komandos sudėtyje.

Naudingiausias karjeros rungtynes „Betsafe–LKL“ (14 taškų, 6 atkovoti kamuoliai, 21 naudingumo balas) prieš Pasvalio „Pieno žvaigždes“ praėjusį savaitgalį sužaidęs 207 cm ūgio vidurio puolėjas stengiasi pasinaudoti kiekviena trenerio suteikiama proga.

Tokią M. Blaževičius turi ir dabar – kol kitas „Ryto“ aukštaūgis Martynas Echodas gydosi padikaulio traumą, jaunajam talentui tenka didesnė atsakomybė.

Apie trenerio pasitikėjimą, Citadele Karaliaus Mindaugo taurės akistatas su Utenos „Juventus“, mokyklą ir ateities planus M. Blaževičius kalbėjosi su LKL akademijos studente Laura Jonaityte.

– Kas baisiau – trenerio žinia apie pirmąsias rungtynes starto penkete ar artėjantys abitūros egzaminai? – paklausėme M. Blaževičiaus.

– Tikrai, kad egzaminai. Apie studijas jau mąstau, dar nesu iki galo apsisprendęs ką, bet tikrai studijuosiu.

– Esate abiturientas, žaidžiate pagrindinėje komandoje, jūsų vaidmuo komandoje vis didėja. Ar dar lieka laiko laisvalaikiui?

– Laisvo laiko šiek tiek tikrai lieka. Atlikęs mokyklines užduotis bei kitus darbus, stengiuosi rasti laisvo laiko ir skirti jį sau, draugams ir šeimai. Toks laikas labai svarbus, nes viskas negali suktis vien apie krepšinį. Reikia prasiblaškyti su draugais, jiems visada randu laiko. 

– Vasarą gydėtės nugaros traumą. Papasakokite, kaip vyko reabilitacija, ar nejaučiate šios traumos padarinių?

– Turėjau operaciją, po jos sekė dvi laisvos savaitės. Gydytojas liepė rūpintis savimi, negalėjau daryti nieko fiziškai sunkaus. Turėjau ir kuo mažiau sėdėti, kad nepakenkčiau nugaros gijimui. 

Taip pat nešiojau nugaros įtvarą, panašų į korsetą. Tada išvykau į Vokietiją trims savaitėms, ten dirbau su kineziterapeutais – masažai, darbas su treneriais baseinuose. Grįžęs į Lietuvą tęsiau darbą su kineziterapeutu ir fizinio rengimo treneriu, o po to pradėjau visa jėga sportuoti, grįžti į ritmą, ruoštis vyrų krepšiniui ir daryti viską, kad tokia trauma nepasikartotų.

Kartais jaučiu nervą, einantį į koją, bet tik po didesnių krūvių. Man tai priminimas, kad reikia prižiūrėti savo kūną, o tai tik į naudą.

– Monake ir Kazanėje patyrėte labai skaudžius pralaimėjimus, bet su „Šiauliais“ ir kitomis „Betsafe-LKL“ komandomis žaidėte labai gerai. Kaip sekasi atsigauti po tokių skaudžių smūgių?

– Tiesą sakant, į tai reaguojame skaudžiai, bet turime veteranų, kurie šalčiau į viską reaguoja ir mus, jaunus žaidėjus, šiek tiek tam paruošia, pabendrauja su mumis, padeda.

Europos taurė ir „Betsafe-LKL“ skiriasi ir pastarojoje yra lengviau žaisti, ypač po tokių rungtynių, kai parvyksti iš Kazanės ar Monako. Grįžę iš sunkių mačų sužaidžiame dar geriau.

– M. Echodui patyrus traumą, jūsų vaidmuo komandoje didėja. Kaip toks trenerio pasitikėjimas padeda augti jaunam žaidėjui? Kiek auganti atsakomybė daro įtaką jūsų žaidimui?

– Žinau, kad daugiau žaisiu, treneris iš manęs daugiau reikalaus. Su tuo ateina ir rezultatas, o per treniruotes vyksta visas darbas. Vėliau išryškėja to sunkaus darbo vaisiai. Esu dėkingas treneriui už pasitikėjimą ir stengiuosi išnaudoti kiekvieną minutę.

– Artėja atsakomosios Citadele Karaliaus Mindaugo taurės rungtynės su Utenos „Juventus“. Kokios klaidos lėmė nesėkmę pirmajame mače? Ką bandysite pakeisti, kad toks scenarijus nepasikartotų?

– Manau, kad pagrindinė problema buvo ta, jog neįvertinome varžovo. Žaidėme pernelyg atsipalaidavę ir nesusikoncentravę bei tiesiog leidome jiems pelnyti lengvų taškų iš pozicijų, iš kurių jie norėjo. Tai buvo pagrindinė problema – koncentracijos trūkumas.

Nebuvome susikaupę gynyboje, jie įmetė iš sau patogių situacijų. Manau, kad dabar svarbiausia įvertinti varžovą. Tikiu, kad palaikomi savo sirgalių, sužaisime daug geriau ir viskas bus lengviau.

–  „Juventus“ jums jau tampa principiniu varžovu. Kokį spaudimą jaučiate laimėti ir keliauti į Klaipėdą ginti titulo?

– Nežinau, nesijaučia kažkokio principingumo. Tos rungtynės nėra tokios kaip „Ryto“ ir „Žalgirio“. Tiesiog laukia svarbios rungtynės ir tiek.

– Pernai iškovojote Citadele Karaliaus Mindaugo taurės titulą finale nukovę būtent „Žalgirį“.  Kiek norisi pakartoti šį scenarijų, ypatingai po sunkaus sezono Europoje?

– „Žalgiris“ pagrindinis mūsų varžovas ir finale norime susitikti būtent su šia komanda.