V. Chomičius dėl avarijos prie „Dzūkijos“ prisijungia vėliau nei norėjo

Nuo 1999-2000 metų sezono užsienyje treneriu dirbęs Valdemaras Chomičius grįžta į Lietuvą. 

Legendinis krepšininkas papildė Alytaus „Dzūkijos“ klubo trenerių štabą, o prie komandos prisijungs penktadienį – prieš pat rungtynes su Utenos „Juventus“ klubu.

Rugsėjo mėnesį treneris buvo patekęs į avariją Ispanijoje, tačiau dabar jau baigė reabilitaciją ir ruošiasi artėjantiems iššūkiams „Betsafe–LKL“ čempionate.

– Kas lėmė jūsų sprendimą prisijungti prie „Dzūkijos“ komandos?
– Galbūt tai, kad ekipą treniruoja jaunas strategas, kuriam norisi padėti.

– Ar ilgai vyko derybos?
– Vyko ilgai, nes buvau patekęs į avariją. Iki tol man skambino bei klausė dėl galimybės bendradarbiauti. Vis dėlto negalėjau ilgai atsakyti, nes gulėjau ligoninėje. Dabar nuo įvykio praėjo trys savaitės ir aš nusprendžiau su pasiūlymu sutikti.

– „Dzūkija“ šiuo metu turi dvi pergales ir keturis pralaimėjimus. Ką manote apie komandos galimybes šiame sezone?
– Sunku kažką detaliau sakyti, nes komandos dar nepažįstu. Manau, kad ambicijų yra, turime neblogų žaidėjų. Vis dėlto ambicijos ir noras ne visada sutampa su žaidėjų meistriškumu, todėl reikia kantrybės. Lietuvoje daugelis klubų turi mažai kantrybės – jeigu pradedi dirbti su jauna komanda, ji negali iš karto tapti čempione, tam reikia laiko. Puikus pavyzdys yra „Lietkabelis“ – jie komandą konstravo paskutinius trejus metus. Šį sezoną panevėžiečiai išsaugojo kelis pagrindinius žaidėjus, pridėjo dar keletą stiprių naujokų ir taip išlaikė savo lygį. Ta pati situacija su „Neptūnu“. Tai daug duoda komandos susižaidime ir tarpusavio supratime. Kai ateini į naują klubą, tu tiesiog žaidi, kiek iš tavęs prašo, ir viskas. Visgi kai žinai, kad ateini ir gini klubo garbę, kuriam atstovauji, tuomet būna visai kitas atsidavimas.

– Kokius lūkesčius keliate šiam sezonui?
– Norėčiau, kad žaidėjai būtų labiau pasitikintys savimi. Galbūt daugiau dirbsime individualiai ir tas papildomas darbas duos komandai tinkamą impulsą. Moku ispaniškai, neblogai kalbu angliškai, todėl, tikiuosi, susišnekėsiu tiek su vienais, tiek su kitais (juokiasi).

– Lietuvos klubo trenerių štabe dirbsite pirmą kartą nuo 1998-1999 metų sezono. Ko tikitės?
– Visų pirma reikia atiduoti visą save darbui. Reikia žiūrėti, kokios yra galimybės kažką padaryti ir jeigu jos yra, galima bet ką nuveikti. 

– Beveik visą trenerio karjerą praleidote Rusijoje. Ką davė patirtis ten?
– Daugiausia, ką ten gavau, turbūt yra kantrybė. Nuolatos keičiant komandas turi daug naujų žaidėjų ir visada tenka būti su naujais žmonėmis. Sunkiausia yra dirbti su naujais ir jaunais žaidėjais arba tokiais, kurie nėra dalyvavę aukšto lygio rungtynėse. Per tą laiką aš išmokau dirbti su krepšininkais, kurie nėra žaidę aukščiausio lygio turnyruose.

– Skiriasi požiūris į krepšinį Rusijoje ir Lietuvoje?
– Aš manau, kad visur jis yra skirtingas. Viskas priklauso nuo žmonių charakterio ir noro. Vienos komandos visai nekuria planų – jos tik turi gerą biudžetą, sukomplektuoja gerą komandą ir kitais metais vėl viskas iš naujo. Tuo tarpu kiti klubai neturi per daug didelio biudžeto, todėl daugiau planuoja, daugiau kuria, išsaugoja žaidėjus, kurie tempia komandą, augina jaunąją kartą.

– Ar stebėjote „Betsafe–LKL“ 25-ojo sezono startą?
– Žiūrėjau „Neptūno“ rungtynes su „Juventus“ ekipa, taip pat „Nevėžio“ mačą su „Dzūkija“. Dar daug nemačiau, bet tikiuosi pasivyti.

– Kaip vertinate „Betsafe–LKL“ čempionato lygį?
– Matosi, kad mūsų krepšininkai yra sustiprėję fiziškai ir psichologiškai. Jų sprendimai nebėra tokie vaikiški, kaip ankstesniais metais. Aš manau, kad šį sezoną yra daug komandų, kurios net ir „Žalgiriui“ sudarys garbingą konkurenciją. Taip pat pačiam „Žalgiriui“ yra geriau, kai yra stipresnė lyga ir stipresni varžovai.