Interviu su M. Lukauskiu: apie neblėstančią meilę krepšiniui ir egzistavusią galimybę žaisti „Žalgiryje"

37-erių metų Panevėžio „Lietkabelio" krepšininkas Mindaugas Lukauskis žaidžia jau 17-ąjį profesionalų sezoną ir, panašu, sustoti neketina. Žaidėjas tvirtina, kad motyvacijos toliau žaisti jam tikrai netrūksta.

„Kol leidžia sveikata, yra noras, tuo ir gyveni, nes krepšinis nuo pat mažų dienų", – sako M. Lukauskis. Krepšininkas pasakoja, kad anksčiau yra išbandęs nemažai kitų sporto šakų – tenisą, orientacinį sportą, o futbolą lankė net kelerius metus.

Išbandyti krepšinį M. Lukauskiui pasiūlė jo tėtis, pats buvęs krepšininkas. „Iš tikrųjų tai yra kaip ir darbas, tai yra ir hobis, malonumas", – sako „Lietkabelio" atstovas.

M. Lukauskiui teko rungtyniauti ne viename užsienio klube. Gynėjas pripažįsta, kad pirmasis sezonas svetur buvo sudėtingas. Krepšininkas mano, kad sėkmingiausi jo metai buvo Vokietijoje. Panevėžietis sako, kad  būtent šioje šalyje ir jautėsi geriausiai.

Tėčio pėdomis žengia ir M. Lukauskio sūnus. Nors jis dar tik pirmokas, tačiau krepšinį žaidžia su vyresniais vaikais. Krepšininkas sako, kad sūnus pats pasirinko krepšinį, nors išbandė ir tenisą, ir futbolą.

Ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto" žaidėjas atskleidė, kad turėjo galimybę apsivilkti ir Kauno „Žalgirio" aprangą, tačiau tuomet susitarti nepavyko. Sostinės ekipai M. Lukauskis dėkingas už tai, kad ten subrendo kaip žaidėjas. „Tikrai nesigailiu tų praleistų metų, aišku, buvo ir gero, ir blogo, bet klubas užaugino mane kaip žaidėją", – sako M. Lukauskis.

M. Lukauskis taip pat papasakojo apie Jono Kazlausko ir Kęstučio Kemzūros įtaką jo karjerai ir apie sugrįžimą į gimtojo miesto komandą.