„Teisėjo švilpuke“ – epizodai iš trejų rungtynių

Lietuvos krepšinio lyga, siekdama šviesti krepšinio visuomenę ir atidžiau sekti arbitrų darbą, vysto rubriką „Teisėjo švilpukas“ ir kiekvieną savaitę išskiria diskutuotinus momentus ir juos aiškina.

Šią savaitę rubrikoje „Teisėjo švilpukas“ analizuojami trys epizodai iš praėjusios „Betsafe–LKL“ savaitės.

Visus epizodus atrenka ir juos aiškina LKL teisėjų direktorius Algimantas Pavilonis ir Krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas.

1 momentas: ar pažeista vidurio linijos taisyklė? („Lietkabelis“ – „Rytas“)

Žaidėjas Nr. 9 (A. Pilauskas) varosi (driblinguoja) kamuolį vidurio linijos link ir iš pradžių kaire, o po to ir dešine koja peržengia ją. Tačiau kamuolys yra mušamas į grindis tik gynybos zonoje. Todėl driblinguojantis žaidėjas gali net grįžti abiem kojomis į gynybos zoną ir tai nebus pažeidimas.

Pagal FIBA taisykles, driblinguojantis žaidėjas laikomas perėjusiu į puolimo zoną, kai jo abi kojos ir varomas kamuolys paliečia grindis komandos puolimo zonoje. Šiuo atveju arbitras teisus – pažeidimo nebuvo.

2 momentas: pražanga puolime ar vaidyba? („Žalgiris“ – „Juventus“)

Žaidėjas Nr. 23 (M. Gebenas) pašokęs į orą pagauna jam mestą kamuolį ir nusileidžia ant grindų. Jam dar būnant ore, gynėjas Nr. 9 (L. Westermannas) žengia mažą žingsnį į priekį ir atsiduria puolėjo „cilindre“.

Puolėjas, sukdamasis savo „cilindre“, kiek liečia petimi gynėją, tačiau kontakto lygis menkas, o ir nebuvo agresyvaus judesio alkūne. Gynėjo reakcija į šį lengvą kontaktą aiškiai perdėta, o griuvimas ant grindų labai teatrališkas. Teisėjas teisus, neskyręs puolėjui pražangos, o traktavęs epizodą kaip gynėjo vaidybą.

3 momentas: įsirėžimas, blokavimas ar vaidyba? („Dzūkija“ – „Pieno žvaigždės“)

Žaidėjas Nr. 2 (K. Brownas) atlieka kamuolio perdavimą ir atsitrenkia kūnu į legalią gynybinę padėtį užsiėmusį, tačiau „neįsirėžimo“ puslankyje stovėjusį gynėją.

Pagal FIBA taisykles, puolėjas mesdamas į krepšį ar atlikdamas kamuolio perdavimą (tik ne sau už nugaros!) gali kūnu atsitrenkti į gynėją, stovintį puslankyje, ir jam neturi būti fiksuojama įsirėžimo pražanga puolime, tačiau su sąlyga, kad puolėjas susidūrimo metu yra ore.

Šiame epizode puolėjas nėra pašokęs į orą, tad jam turėjo būti skirta pražanga. Aišku, jei, teisėjo nuomone, tai nebuvo gynėjo vaidyba.

Čia gynėjas krisdamas ant grindų kiek sustiprina kontakto įspūdį, tačiau akivaizdu, kad K. Brownas išstumia gynėją iš jo legaliai užimamos pozicijos. Pražanga puolime. Nefiksuoti nieko – neteisingas arbitro sprendimas.